nenorėti

Lithuanian

Etymology

ne- +‎ norėti

Verb

nenorė́ti

  1. negative form of norėti; to not want

Conjugation

Conjugation of nenorėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 nenoriu nenori nenori nenorime,
nenorim 		nenorite,
nenorit 		nenori
past
būtasis kartinis
laikas
 nenorėjau nenorėjai nenorėjo nenorėjome,
nenorėjom 		nenorėjote,
nenorėjot 		nenorėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 nenorėdavau nenorėdavai nenorėdavo nenorėdavome,
nenorėdavom 		nenorėdavote,
nenorėdavot 		nenorėdavo
future
būsimasis laikas
 nenorėsiu nenorėsi nenorės nenorėsime,
nenorėsim 		nenorėsite,
nenorėsit 		nenorės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 nenorėčiau nenorėtum,
nenorėtumei 		nenorėtų nenorėtumėme,
nenorėtumėm,
nenorėtume 		nenorėtumėte,
nenorėtumėt 		nenorėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — nenorėk,
nenorėki 		tenenori,
tenenorie 		nenorėkime,
nenorėkim 		nenorėkite,
nenorėkit 		tenenori,
tenenorie
Participles of nenorėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present nenorįs, nenorintis nenorimas
past nenorėjęs nenorėtas
past frequentative nenorėdavęs —
future nenorėsiąs, nenorėsiantis nenorėsimas
participle of necessity — nenorėtinas
adverbial
special pusdalyvis nenorėdamas
half-participle
padalyviai
 present nenorint
past nenorėjus
past frequentative nenorėdavus
future nenorėsiant
manner of action būdinys nenorėte, nenorėtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.