ošti

See also: osti and Osti

Lithuanian

Alternative forms

  • ožti

Etymology

Onomatopoeic.

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈǒː.ʃʲt̪ʲɪ/

Verb

õšti (third-person present tense õšia, third-person past tense õšė) (intransitive)

  1. to make noise; to rustle
  2. to hum
  3. to buzz

Conjugation

Conjugation of ošti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 ošiù oši̇̀ õšia õšiame,
õšiam 		õšiate,
õšiat 		õšia
past
būtasis kartinis
laikas
 ošiaũ ošei̇̃ õšė õšėme,
õšėm 		õšėte,
õšėt 		õšė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 õšdavau õšdavai õšdavo õšdavome,
õšdavom 		õšdavote,
õšdavot 		õšdavo
future
būsimasis laikas
 õšiu õši õš õšime,
õšim 		õšite,
õšit 		õš
subjunctive
tariamoji nuosaka
 õščiau õštum õštų õštumėme,
õštumėm,
õštume 		õštumėte,
õštumėt 		õštų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — õšk,
õški 		teõšia õškime,
õškim 		õškite,
õškit 		teõšia
Participles of ošti
adjectival (dalyviai)
active passive
present õšiąs, õšiantis õšiomas
past õšęs õštas
past frequentative õšdavęs —
future õšiąs, õšiantis õšimas
participle of necessity — õštinas
adverbial
special pusdalyvis õšdamas
half-participle
padalyviai
 present õšiant
past õšus
past frequentative õšdavus
future õšiant
manner of action būdinys oštè, oštinai

References

This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.