osobnik
Polish
Etymology
Pronunciation
- IPA(key): /ɔˈsɔb.ɲik/
Audio: (file) - Rhymes: -ɔbɲik
- Syllabification: o‧sob‧nik
Noun
osobnik m animal
Declension
Declension of osobnik
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | osobnik | osobniki |
| genitive | osobnika | osobników |
| dative | osobnikowi | osobnikom |
| accusative | osobnika | osobniki |
| instrumental | osobnikiem | osobnikami |
| locative | osobniku | osobnikach |
| vocative | osobniku | osobniki |
Noun
osobnik m pers
- (sometimes derogatory) individual (a particular person)
Declension
Declension of osobnik
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | osobnik | osobnicy/osobniki (deprecative) |
| genitive | osobnika | osobników |
| dative | osobnikowi | osobnikom |
| accusative | osobnika | osobników |
| instrumental | osobnikiem | osobnikami |
| locative | osobniku | osobnikach |
| vocative | osobniku | osobnicy |