pârgar
Romanian
Etymology
Borrowed from Hungarian polgár.
Noun
pârgar m (plural pârgari)
Declension
| singular | plural | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| indefinite | definite | indefinite | definite | ||
| nominative-accusative | pârgar | pârgarul | pârgari | pârgarii | |
| genitive-dative | pârgar | pârgarului | pârgari | pârgarilor | |
| vocative | pârgarule | pârgarilor | |||