píp
Icelandic
Etymology
From Old Norse *pípa, from Proto-Germanic *pīpaną.
Noun
píp n (genitive singular píps, no plural)
Declension
| singular | ||
|---|---|---|
| indefinite | definite | |
| nominative | píp | pípið |
| accusative | píp | pípið |
| dative | pípi | pípinu |
| genitive | píps | pípsins |
Derived terms
Vietnamese
Etymology
Pronunciation
Noun
píp