pakalnutė
Lithuanian
Etymology
From pakal̃nė + -ùtė (diminutive suffix).
Pronunciation
- IPA(key): [pɐkɐlˈnʊtʲeː]
- Hyphenation: pa‧kal‧nu‧tė
Noun
pakalnùtė f (plural pakalnùtės) stress pattern 2
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | pakalnùtė | pakalnùtės |
| genitive (kilmininkas) | pakalnùtės | pakalnùtių |
| dative (naudininkas) | pakalnùtei | pakalnùtėms |
| accusative (galininkas) | pakalnùtę | pakalnutès |
| instrumental (įnagininkas) | pakalnutè | pakalnùtėmis |
| locative (vietininkas) | pakalnùtėje | pakalnùtėse |
| vocative (šauksmininkas) | pakalnùte | pakalnùtės |
Related terms
- kálnas
- pakal̃nė
Further reading
- “pakalnutė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “pakalnutė”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
- “pakalnutė” in Visuotinė lietuvių enciklopedija (Universal Lithuanian Encyclopedia)