pavojus

Lithuanian

Etymology

Deverbal from *pavóti, *pavóju (to be helpless), from Proto-Indo-European *(h₁)wéh₂-ye-ti (becomes empty, dies out).[1] Cognate with Ancient Greek ἐάω (eáō, to yeld), Sanskrit वायति (vāyati, to dry out).[2]

Related to vójęs, voti̇̀s. The adjective is a denominal.

Pronunciation

  • (pajus) IPA(key): [pɐˈvǒːjʊs̪]
  • (pavojùs) IPA(key): [pɐvoːˈjʊs̪]

Noun

pavõjus m (plural pavõjai) stress pattern 2 [3]

  1. danger

Declension

Declension of pavõjus
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) pavõjus pavõjai
genitive (kilmininkas) pavõjaus pavõjų
dative (naudininkas) pavõjui pavõjams
accusative (galininkas) pavõjų pavojùs
instrumental (įnagininkas) pavõjumi pavõjais
locative (vietininkas) pavõjuje pavõjuose
vocative (šauksmininkas) pavõjau pavõjai

Antonyms

Derived terms

Adjective

pavojùs m (feminine pavoji̇̀, neuter pavojù) stress pattern 4 [4]

  1. dangerous

Synonyms

Antonyms

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “pavõjus”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 874
  2. ^ Pokorny, Julius (1959) “345”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 1, Bern, München: Francke Verlag, page 345 of 345, 346
  3. ^ “pavõjus” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  4. ^ “pavojùs” in Balčikonis, op. cit.