peilininkas
Lithuanian
Etymology
From pei̇̃lis (“knife”) + -ininkas (agentive suffix).
Pronunciation
- IPA(key): [ˈpʲɛɪˑlʲɪnʲɪŋkɐs]
- Hyphenation: pei‧li‧nin‧kas
Noun
pei̇̃lininkas m (plural pei̇̃lininkai, feminine pei̇̃lininkė) stress pattern 1
- knifemaker, knifesmith, cutler (person who makes knives)
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | pei̇̃lininkas | pei̇̃lininkai |
| genitive (kilmininkas) | pei̇̃lininko | pei̇̃lininkų |
| dative (naudininkas) | pei̇̃lininkui | pei̇̃lininkams |
| accusative (galininkas) | pei̇̃lininką | pei̇̃lininkus |
| instrumental (įnagininkas) | pei̇̃lininku | pei̇̃lininkais |
| locative (vietininkas) | pei̇̃lininke | pei̇̃lininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | pei̇̃lininke | pei̇̃lininkai |
Related terms
- pei̇̃linis
- pei̇̃lis
Further reading
- “peilininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “peilininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025