piešti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *peyḱ- (to paint, mark). Compare Proto-Slavic *pьsati.[1]

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈpʲiɛ̌ʃʲ.tʲɪ/

Verb

piẽšti (third-person present tense piẽšia, third-person past tense piẽšė)

  1. to draw (pictures, etc.)

Conjugation

Conjugation of piešti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present piešiù pieši̇̀ piẽšia piẽšiame,
piẽšiam
piẽšiate,
piẽšiat
piẽšia
past piešiaũ piešei̇̃ piẽšė piẽšėme,
piẽšėm
piẽšėte,
piẽšėt
piẽšė
past frequentative piẽšdavau piẽšdavai piẽšdavo piẽšdavome,
piẽšdavom
piẽšdavote,
piẽšdavot
piẽšdavo
future piẽšiu piẽši piẽš piẽšime,
piẽšim
piẽšite,
piẽšit
piẽš
subjunctive piẽščiau piẽštum piẽštų piẽštumėme,
piẽštumėm,
piẽštume
piẽštumėte,
piẽštumėt
piẽštų
imperative piẽšk,
piẽški
tepiẽšia piẽškime,
piẽškim
piẽškite,
piẽškit
tepiẽšia
Participles of piešti
adjectival (dalyviai)
active passive
present piẽšiąs, piẽšiantis piẽšiomas
past piẽšęs piẽštas
past frequentative piẽšdavęs
future piẽšiąs, piẽšiantis piẽšimas
participle of necessity piẽštinas
adverbial
special pusdalyvis piẽšdamas
half-participle present piẽšiant
past piẽšus
past frequentative piẽšdavus
future piẽšiant
manner of action būdinys pieštè, pieštinai

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) “piešti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 354.