pieva

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *poyH-weh₂, and cognate with Ancient Greek πόα (póa, grass), Latvian pļava.[1] Derksen originally derived the Proto-Indo-European formation further from *peh₂- (to protect), but later prefers a derivation from *peyh₂- (to swell, be fat).[2]

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈpʲiə.vɐ/

Noun

pi̇́eva f (plural pi̇́evos) stress pattern 1

  1. meadow

Declension

Declension of pi̇́eva
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) pi̇́eva pi̇́evos
genitive (kilmininkas) pi̇́evos pi̇́evų
dative (naudininkas) pi̇́evai pi̇́evoms
accusative (galininkas) pi̇́evą pi̇́evas
instrumental (įnagininkas) pi̇́eva pi̇́evomis
locative (vietininkas) pi̇́evoje pi̇́evose
vocative (šauksmininkas) pi̇́eva pi̇́evos

Derived terms

  • pievẽlė

References

  1. ^ píeva” in Hock et al., Altlitauisches etymologisches Wörterbuch 2.0 (online, 2020–).
  2. ^ Derksen, Rick (2015) “pieva”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, pages 354-5