plyta

See also: plytą, płyta, and płytą

Lithuanian

Etymology

Borrowed from a Slavic language, e.g. Belarusian плiтa (plita), Polish płyta. Further related to, or borrowed from, Ancient Greek πλίνθος (plínthos, brick).

Pronunciation

  • IPA(key): [pʲlʲiːˈt̪ɐ]

Noun

plytà f (plural plỹtos) stress pattern 2

  1. brick

Declension

Declension of plytà
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) plytà plỹtos
genitive (kilmininkas) plỹtos plỹtų
dative (naudininkas) plỹtai plỹtoms
accusative (galininkas) plỹtą plytàs
instrumental (įnagininkas) plytà plỹtomis
locative (vietininkas) plỹtoje plỹtose
vocative (šauksmininkas) plỹta plỹtos

Further reading

  • plyta”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • plyta”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012
  • Vasmer, Max (1964–1973) “плита”, in Oleg Trubachyov, transl., Этимологический словарь русского языка [Etymological Dictionary of the Russian Language] (in Russian), Moscow: Progress