policininkas
Lithuanian
Etymology
From poli̇̀cija (“police”) + -ininkas (agentive suffix).
Pronunciation
- IPA(key): [pɔˈlʲɪtsʲɪnʲɪŋkɐs]
- Hyphenation: po‧li‧ci‧nin‧kas
Noun
poli̇̀cininkas m (plural poli̇̀cininkai, feminine poli̇̀cininkė) stress pattern 1
- (law enforcement) policeman, police officer
- Synonym: (obsolete) policijántas
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | poli̇̀cininkas | poli̇̀cininkai |
| genitive (kilmininkas) | poli̇̀cininko | poli̇̀cininkų |
| dative (naudininkas) | poli̇̀cininkui | poli̇̀cininkams |
| accusative (galininkas) | poli̇̀cininką | poli̇̀cininkus |
| instrumental (įnagininkas) | poli̇̀cininku | poli̇̀cininkais |
| locative (vietininkas) | poli̇̀cininke | poli̇̀cininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | poli̇̀cininke | poli̇̀cininkai |
Related terms
- poli̇̀cija
- poli̇̀cinis
Further reading
- “policininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “policininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025