ponis

Latin

Verb

pōnis

  1. second-person singular present active indicative of pōnō

Lithuanian

Etymology

Borrowed from English pony.

Noun

pònis m (plural pòniai) stress pattern 2

  1. pony (horse of a small breed)

Declension

Declension of pònis
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) pònis pòniai
genitive (kilmininkas) pònio pònių
dative (naudininkas) pòniui pòniams
accusative (galininkas) pònį poniùs
instrumental (įnagininkas) poniù pòniais
locative (vietininkas) pònyje pòniuose
vocative (šauksmininkas) pòni pòniai

See also

  • kumeliùkas (foal; young horse)

References

Spanish

Noun

ponis m pl

  1. plural of poni