priklausyti

Lithuanian

Etymology

pri- +‎ klausýti.

Pronunciation

  • IPA(key): /pʲrʲɪ.kɫɐʊˈsʲiː.tʲɪ/

Verb

priklausýti (third-person present tense priklaũso, third-person past tense priklaũsė)

  1. (with dative) to belong to

Inflection

Conjugation of priklausyti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 priklausaũ priklausai̇̃ priklaũso priklaũsome,
priklaũsom 		priklaũsote,
priklaũsot 		priklaũso
past
būtasis kartinis
laikas
 priklausiaũ priklausei̇̃ priklaũsė priklaũsėme,
priklaũsėm 		priklaũsėte,
priklaũsėt 		priklaũsė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 priklausýdavau priklausýdavai priklausýdavo priklausýdavome,
priklausýdavom 		priklausýdavote,
priklausýdavot 		priklausýdavo
future
būsimasis laikas
 priklausýsiu priklausýsi priklausỹs priklausýsime,
priklausýsim 		priklausýsite,
priklausýsit 		priklausỹs
subjunctive
tariamoji nuosaka
 priklausýčiau priklausýtum,
priklausýtumei 		priklausýtų priklausýtumėme,
priklausýtumėm,
priklausýtume 		priklausýtumėte,
priklausýtumėt 		priklausýtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — priklausýk,
priklausýki 		tepriklaũso,
tepriklaũsai 		priklausýkime,
priklausýkim 		priklausýkite,
priklausýkit 		tepriklaũso,
tepriklaũsai
Participles of priklausyti
adjectival (dalyviai)
active passive
present priklaũsąs, priklaũsantis priklaũsomas
past priklaũsęs priklausýtas
past frequentative priklausýdavęs —
future priklausýsiąs, priklausýsiantis priklausýsimas
participle of necessity — priklausýtinas
adverbial
special pusdalyvis priklausýdamas
half-participle
padalyviai
 present priklaũsant
past priklaũsius
past frequentative priklausýdavus
future priklausýsiant
manner of action būdinys priklausýte, priklausýtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.