privatus

Latin

Etymology 1

Perfect passive participle of prīvō (I bereave, deprive; I free, release).

Participle

prīvātus (feminine prīvāta, neuter prīvātum, adverb prīvātim); first/second-declension participle

  1. bereaved, deprived, robbed or stripped of something, having been deprived of something
  2. freed, released, set apart, delivered from something, having been released from
Declension

First/second-declension adjective.

singular plural
masculine feminine neuter masculine feminine neuter
nominative prīvātus prīvāta prīvātum prīvātī prīvātae prīvāta
genitive prīvātī prīvātae prīvātī prīvātōrum prīvātārum prīvātōrum
dative prīvātō prīvātae prīvātō prīvātīs
accusative prīvātum prīvātam prīvātum prīvātōs prīvātās prīvāta
ablative prīvātō prīvātā prīvātō prīvātīs
vocative prīvāte prīvāta prīvātum prīvātī prīvātae prīvāta

Adjective

prīvātus (feminine prīvāta, neuter prīvātum); first/second-declension adjective

  1. apart from the state; unofficial, private
  2. peculiar, special, personal, individual
Declension

First/second-declension adjective.

Descendants

Etymology 2

From prīvātus, perfect passive participle of prīvō (I bereave, deprive; I free, release).

Noun

prīvātus m (genitive prīvātī); second declension

  1. A man holding no political office or associated with the cursus honorum.
  2. A man in a private life, citizen, member of the public.
Declension

Second-declension noun.

References

  • privatus”, in Charlton T. Lewis and Charles Short (1879) A Latin Dictionary, Oxford: Clarendon Press
  • privatus”, in Charlton T. Lewis (1891) An Elementary Latin Dictionary, New York: Harper & Brothers
  • Dizionario Latino, Olivetti
  • "privatus", in Charles du Fresne du Cange’s Glossarium Mediæ et Infimæ Latinitatis (augmented edition with additions by D. P. Carpenterius, Adelungius and others, edited by Léopold Favre, 1883–1887)
  • privatus in Gaffiot, Félix (1934) Dictionnaire illustré latin-français, Hachette.
  • Carl Meißner, Henry William Auden (1894) Latin Phrase-Book[1], London: Macmillan and Co.
    • private life: vita privata (Senect. 7. 22)
    • a civil case: causa privata

Lithuanian

Etymology

From Latin privatus, borrowed via other European languages.

Adjective

privatùs m (feminine privati̇̀, neuter privatù)

  1. private (most senses)

Declension

Non-pronominal forms (neįvardžiuotinės formos) of privatus
positive degree
neuter privatu
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative privatus privatūs privati privačios
genitive privataus privačių privačios privačių
dative privačiam privatiems privačiai privačioms
accusative privatų privačius privačią privačias
instrumental privačiu privačiais privačia privačiomis
locative privačiame privačiuose privačioje privačiose
vocative privatus privatūs privati privačios
comparative degree
neuter privačiau
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative privatesnis privatesni privatesnė privatesnės
genitive privatesnio privatesnių privatesnės privatesnių
dative privatesniam privatesniems privatesnei privatesnėms
accusative privatesnį privatesnius privatesnę privatesnes
instrumental privatesniu privatesniais privatesne privatesnėmis
locative privatesniame privatesniuose privatesnėje privatesnėse
superlative degree
neuter privačiausia
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative privačiausias privačiausi privačiausia privačiausios
genitive privačiausio privačiausių privačiausios privačiausių
dative privačiausiam privačiausiems privačiausiai privačiausioms
accusative privačiausią privačiausius privačiausią privačiausias
instrumental privačiausiu privačiausiais privačiausia privačiausiomis
locative privačiausiame privačiausiuose privačiausioje privačiausiose
Pronominal forms (įvardžiuotinės formos) of privatus
positive degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative privatusis privatieji privačioji privačiosios
genitive privačiojo privačiųjų privačiosios privačiųjų
dative privačiajam privatiesiems privačiajai privačiosioms
accusative privatųjį privačiuosius privačiąją privačiąsias
instrumental privačiuoju privačiaisiais privačiąja privačiosiomis
locative privačiajame privačiuosiuose privačiojoje privačiosiose
vocative privatusis privatieji privačioji privačiosios
comparative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative privatesnysis privatesnieji privatesnioji privatesniosios
genitive privatesniojo privatesniųjų privatesniosios privatesniųjų
dative privatesniajam privatesniesiems privatesniajai privatesniosioms
accusative privatesnįjį privatesniuosius privatesniąją privatesniąsias
instrumental privatesniuoju privatesniaisiais privatesniąja privatesniosiomis
locative privatesniajame privatesniuosiuose privatesniojoje privatesniosiose
superlative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative privačiausiasis privačiausieji privačiausioji privačiausiosios
genitive privačiausiojo privačiausiųjų privačiausiosios privačiausiųjų
dative privačiausiajam privačiausiesiems privačiausiajai privačiausiosioms
accusative privačiausiąjį privačiausiuosius privačiausiąją privačiausiąsias
instrumental privačiausiuoju privačiausiaisiais privačiausiąja privačiausiosiomis
locative privačiausiajame privačiausiuosiuose privačiausiojoje privačiausiosiose

Derived terms

  • privačiai (privately)
  • privatumas (privacy)

Further reading

  • privatus”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • privatus”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025