pronissimus
Latin
Adjective
prōnissimus (superlative, feminine prōnissima, neuter prōnissimum); first/second declension
- superlative degree of prōnus
Declension
First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | prōnissimus | prōnissima | prōnissimum | prōnissimī | prōnissimae | prōnissima | |
| genitive | prōnissimī | prōnissimae | prōnissimī | prōnissimōrum | prōnissimārum | prōnissimōrum | |
| dative | prōnissimō | prōnissimae | prōnissimō | prōnissimīs | |||
| accusative | prōnissimum | prōnissimam | prōnissimum | prōnissimōs | prōnissimās | prōnissima | |
| ablative | prōnissimō | prōnissimā | prōnissimō | prōnissimīs | |||
| vocative | prōnissime | prōnissima | prōnissimum | prōnissimī | prōnissimae | prōnissima | |