rabinas
Lithuanian
Etymology
Borrowed from Ecclesiastical Latin rabbinus, from Koine Greek ῥαββί (rhabbí), from post-biblical Hebrew רַבִּי (rabbī, “my master”).
Pronunciation
- IPA(key): [ˈrɑːbʲɪnɐs]
- Hyphenation: ra‧bi‧nas
Noun
rãbinas m (plural rabinai̇̃, feminine rãbinė) stress pattern 3b
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | rãbinas | rabinai̇̃ |
| genitive (kilmininkas) | rãbino | rabinų̃ |
| dative (naudininkas) | rãbinui | rabináms |
| accusative (galininkas) | rãbiną | rãbinus |
| instrumental (įnagininkas) | rãbinu | rabinai̇̃s |
| locative (vietininkas) | rabinè | rabinuosè |
| vocative (šauksmininkas) | rãbine | rabinai̇̃ |
Further reading
- “rabinas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “rabinas”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
- “rabinas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
- “rabinas”, entry by Kristina Gudelytė-Lasman, in Visuotinė lietuvių enciklopedija (Universal Lithuanian Encyclopedia)
Spanish
Noun
rabinas f pl
- plural of rabina