ratownik
Polish
Etymology
From ratować (“to rescue”) + -nik.
Pronunciation
- IPA(key): /raˈtɔv.ɲik/
Audio: (file) - Rhymes: -ɔvɲik
- Syllabification: ra‧tow‧nik
Noun
ratownik m pers (female equivalent ratowniczka)
Declension
Declension of ratownik
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | ratownik | ratownicy |
| genitive | ratownika | ratowników |
| dative | ratownikowi | ratownikom |
| accusative | ratownika | ratowników |
| instrumental | ratownikiem | ratownikami |
| locative | ratowniku | ratownikach |
| vocative | ratowniku | ratownicy |