sėdėti

See also: sedeti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *sēdḗˀtei, from Proto-Indo-European *sed-. Cognate with English sit.

Pronunciation

  • IPA(key): [sʲeːˈdʲeːtʲɪ]

Verb

sėdė́ti (third-person present tense sė́di, third-person past tense sėdė́jo)

  1. to sit

Conjugation

Conjugation of sėdėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 sė́džiu sė́di sė́di sė́dime,
sė́dim 		sė́dite,
sė́dit 		sė́di
past
būtasis kartinis
laikas
 sėdė́jau sėdė́jai sėdė́jo sėdė́jome,
sėdė́jom 		sėdė́jote,
sėdė́jot 		sėdė́jo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 sėdė́davau sėdė́davai sėdė́davo sėdė́davome,
sėdė́davom 		sėdė́davote,
sėdė́davot 		sėdė́davo
future
būsimasis laikas
 sėdė́siu sėdė́si sėdė́s sėdė́sime,
sėdė́sim 		sėdė́site,
sėdė́sit 		sėdė́s
subjunctive
tariamoji nuosaka
 sėdė́čiau sėdė́tum,
sėdė́tumei 		sėdė́tų sėdė́tumėme,
sėdė́tumėm,
sėdė́tume 		sėdė́tumėte,
sėdė́tumėt 		sėdė́tų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — sėdė́k,
sėdė́ki 		tesė́di,
tesė́die 		sėdė́kime,
sėdė́kim 		sėdė́kite,
sėdė́kit 		tesė́di,
tesė́die
Participles of sėdėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present sė́dįs, sė́dintis sė́dimas
past sėdė́jęs sėdė́tas
past frequentative sėdė́davęs —
future sėdė́siąs, sėdė́siantis sėdė́simas
participle of necessity — sėdė́tinas
adverbial
special pusdalyvis sėdė́damas
half-participle
padalyviai
 present sė́dint
past sėdė́jus
past frequentative sėdė́davus
future sėdė́siant
manner of action būdinys sėdė́te, sėdė́tinai

See also

This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.