sīva
See also: siva
Latgalian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *śéiwāˀ. Cognates include Latvian sieva.
Pronunciation
- IPA(key): [ˈsʲìːva]
- Hyphenation: sī‧va
Noun
sīva f (diminutive sīveņa)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | sīva | sīvys, sīvas1) |
| genitive | sīvys, sīvas1) | sīvu |
| dative | sīvai | sīvom |
| accusative | sīvu | sīvys, sīvas1) |
| instrumental | sīvu | sīvom |
| locative | sīvā | sīvuos |
| vocative | sīva, sīv | sīvys, sīvas1) |
1) dialectal
Synonyms
- (colloquial) buoba
Coordinate terms
- veirs (“husband”)
Derived terms
References
- A. Andronov, L. Leikuma (2008) Latgalīšu-Latvīšu-Krīvu sarunu vuordineica, Lvava, →ISBN, page 10
- Nicole Nau (2011) A short grammar of Latgalian, München: LINCOM GmbH, →ISBN, page 18