satyriscus
Latin
Etymology
From Ancient Greek σᾰτῠρῐ́σκος (sătŭrĭ́skos).
Noun
satyriscus m (genitive satyriscī); second declension
Declension
Second-declension noun.
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | satyriscus | satyriscī |
| genitive | satyriscī | satyriscōrum |
| dative | satyriscō | satyriscīs |
| accusative | satyriscum | satyriscōs |
| ablative | satyriscō | satyriscīs |
| vocative | satyrisce | satyriscī |