scanca

Old English

Alternative forms

Etymology

Fom Proto-Germanic *skankô.

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈʃɑn.kɑ/, [ˈʃɑŋ.kɑ]

Noun

sċanca m

  1. leg

Declension

Weak:

singular plural
nominative sċanca sċancan
accusative sċancan sċancan
genitive sċancan sċancena
dative sċancan sċancum

Derived terms

  • sċenċel
  • sċenċen

Descendants

  • Middle English: schanke, sconke, sceonke, schonke, shanke