sincgimm
Old English
Etymology
From sinc (“treasure”) + ġimm (“gem”)
Pronunciation
- IPA(key): /ˈsinkˌjimm/, [ˈsiŋkˌjim]
Noun
sincġimm m
Declension
Strong a-stem:
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | sincġimm | sincġimmas |
| accusative | sincġimm | sincġimmas |
| genitive | sincġimmes | sincġimma |
| dative | sincġimme | sincġimmum |