srūti
Lithuanian
Etymology
From Proto-Indo-European *srew- (“to flow”), related to Proto-Slavic *strujiti (“to gush, to flow”). Per Derksen, probably of secondary origin with metatonic acute (in contrast to the circumflex in Lithuanian sravė́ti (“to flow”), sravà (“bleeding”), sraujà (“jet, flow”)).
Verb
srū́ti (third-person present tense srū̃va, third-person past tense srùvo)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | srū̃vu | srū̃vi | srū̃va | srū̃vame, srū̃vam |
srū̃vate, srū̃vat |
srū̃va | |
| past | srùvau | srùvai | srùvo | srùvome, srùvom |
srùvote, srùvot |
srùvo | ||
| past frequentative | srū́davau | srū́davai | srū́davo | srū́davome, srū́davom |
srū́davote, srū́davot |
srū́davo | ||
| future | srū́siu | srū́si | srū́s | srū́sime, srū́sim |
srū́site, srū́sit |
srū́s | ||
| subjunctive | srū́čiau | srū́tum, srū́tumei |
srū́tų | srū́tumėme, srū́tumėm, srū́tume |
srū́tumėte, srū́tumėt |
srū́tų | ||
| imperative | — | srū́k, srū́ki |
tesrū̃va, tesrū̃vie |
srū́kime, srū́kim |
srū́kite, srū́kit |
tesrū̃va, tesrū̃vie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
- apsrūti
- atsrūti
- išsrūti
- įsrūti
- nusrūti
- pasrūti
- prasrūti
- prisrūti
- susrūti
- užsrūti
Related terms
References
- Derksen, Rick (2015) “srūti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 425
- “srūti”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012
- “srūti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025