tinichigiu
Romanian
Etymology
Borrowed from Ottoman Turkish تنکهجی (tenekeci). Equivalent to tinichea + -giu.
Noun
tinichigiu m (plural tinichigii)
Declension
| singular | plural | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| indefinite | definite | indefinite | definite | ||
| nominative-accusative | tinichigiu | tinichigiul | tinichigii | tinichigiii | |
| genitive-dative | tinichigiu | tinichigiului | tinichigii | tinichigiilor | |
| vocative | tinichigiule | tinichigiilor | |||