tripudiatus
Latin
Etymology
Perfect passive participle of tripudiō.
Participle
tripudiātus (feminine tripudiāta, neuter tripudiātum); first/second-declension participle
Declension
First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | tripudiātus | tripudiāta | tripudiātum | tripudiātī | tripudiātae | tripudiāta | |
| genitive | tripudiātī | tripudiātae | tripudiātī | tripudiātōrum | tripudiātārum | tripudiātōrum | |
| dative | tripudiātō | tripudiātae | tripudiātō | tripudiātīs | |||
| accusative | tripudiātum | tripudiātam | tripudiātum | tripudiātōs | tripudiātās | tripudiāta | |
| ablative | tripudiātō | tripudiātā | tripudiātō | tripudiātīs | |||
| vocative | tripudiāte | tripudiāta | tripudiātum | tripudiātī | tripudiātae | tripudiāta | |