vėliava

Of somewhat disputed origin:

• According to Greimas, from vėlė ("ghost"), ultimately derived from Proto-Indo-European *welh₃- (“death”).
• According to Fraenkel, related to vėlankė, vėlangė ("weather vane"), ultimately from the same root as vėjas (“wind”).
• Smoczynski derives the word from vė́ti (“to blow (of wind)”) + a neo-suffix -liava also found in words like mẽsliava and nẽšliava, literally "that which blows in the wind", comparing the formation to that of Czech vlajka (“flag”). This derivation ultimately traces back to the same Proto-Indo-European root as Fraenkel's.^[1]

vė̃liava f (plural vė̃liavos) stress pattern 1

1. banner, flag (a piece of fabric with a distinctive design used as a sign or symbol)

   Lietuvos vėliava ― flag of Lithuania

   vėliavos stiebas ― flagpole

   skraidinti vėliavą ― to carry, to fly a flag

   laivo vėliava ― flag, colours of the ship

   vėliavos emblema, užrašas ― flag emblem, inscription

   balta, juoda, raudona vėliava ― white, black, red flag

   iškelti, nuleisti vėliavą ― to hoist, to lower the flag

   vėliava pusiau nuleista ― flag at half-mast

   pulko, asociacijos vėliava ― regimental banner, association flag

• “vėliava”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025