vėluoti

Lithuanian

Etymology

vėlùs (“late”) +‎ -úoti (“verbal suffix”).[1]

Pronunciation

  • IPA(key): /vʲɛˈɫûɔ.t̪ʲɪ/

Verb

vėlúoti (third-person present tense vėlúoja, third-person past tense vėlãvo)

  1. to be late

Conjugation

Conjugation of vėluoti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 vėlúoju vėlúoji vėlúoja vėlúojame,
vėlúojam 		vėlúojate,
vėlúojat 		vėlúoja
past
būtasis kartinis
laikas
 vėlavaũ vėlavai̇̃ vėlãvo vėlãvome,
vėlãvom 		vėlãvote,
vėlãvot 		vėlãvo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 vėlúodavau vėlúodavai vėlúodavo vėlúodavome,
vėlúodavom 		vėlúodavote,
vėlúodavot 		vėlúodavo
future
būsimasis laikas
 vėlúosiu vėlúosi veluõs vėlúosime,
vėlúosim 		vėlúosite,
vėlúosit 		vėlúos
subjunctive
tariamoji nuosaka
 vėlúočiau vėlúotum vėlúotų vėlúotumėme,
vėlúotumėm,
vėlúotume 		vėlúotumėte,
vėlúotumėt 		vėlúotų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — vėlúok,
vėlúoki 		tevėlúoja vėlúokime,
vėlúokim 		vėlúokite,
vėlúokit 		tevėlúoja
Participles of vėluoti
adjectival (dalyviai)
active passive
present vėlúojąs, vėlúojantis vėlúojomas
past vėlãvęs vėlúotas
past frequentative vėlúodavęs —
future vėlúosiąs, vėlúosiantis vėlúosimas
participle of necessity — vėlúotinas
adverbial
special pusdalyvis vėlúodamas
half-participle
padalyviai
 present vėlúojant
past vėlãvus
past frequentative vėlúodavus
future vėlúosiant
manner of action būdinys vėlúote, vėlúotinai

References

  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “vėlùs”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, pages 733-4
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.