vienišėti
Lithuanian
Etymology
vienišas (“lonely”) + -ėti (“forms verbs, often with an inchoative sense”)
Verb
vienišėti (third-person present tense vienišėja, third-person past tense vienišėjo)
- to become lonely
- 1983, Eglė Juodvalkė, “Tavo medis ir mano geležis”, in Pas ką žiedas žydi:
- stovėdama ant trisdešimto savo amžiaus slenksčio aš vienišėju
- (please add an English translation of this quotation)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | vienišėju | vienišėji | vienišėja | vienišėjame, vienišėjam |
vienišėjate, vienišėjat |
vienišėja | |
| past | vienišėjau | vienišėjai | vienišėjo | vienišėjome, vienišėjom |
vienišėjote, vienišėjot |
vienišėjo | ||
| past frequentative | vienišėdavau | vienišėdavai | vienišėdavo | vienišėdavome, vienišėdavom |
vienišėdavote, vienišėdavot |
vienišėdavo | ||
| future | vienišėsiu | vienišėsi | vienišės | vienišėsime, vienišėsim |
vienišėsite, vienišėsit |
vienišės | ||
| subjunctive | vienišėčiau | vienišėtum, vienišėtumei |
vienišėtų | vienišėtumėme, vienišėtumėm, vienišėtume |
vienišėtumėte, vienišėtumėt |
vienišėtų | ||
| imperative | — | vienišėk, vienišėki |
tevienišėja, tevienišėjie |
vienišėkime, vienišėkim |
vienišėkite, vienišėkit |
tevienišėja, tevienišėjie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
References
- “vienišėti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- Vaskelienė, Jolanta (2006) “Būdvardžio vienišas, -a semantinis ir darybinis laukas”, in Acta humanitarica universitatis Saulensis[1], number 1, →ISSN, pages 169–177