vilkolakis

Lithuanian

Etymology

From vilkas. Cognate with Proto-Slavic *vьlkolakъ. Alternative form of vilkatas.

Noun

vilkolakis m

  1. werewolf (wolflike human)

Declension

Declension of vilkolakis
singular
(vienaskaita) 		plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) vilkolakis vilkolakiai
genitive (kilmininkas) vilkolakio vilkolakių
dative (naudininkas) vilkolakiui vilkolakiams
accusative (galininkas) vilkolakį vilkolakius
instrumental (įnagininkas) vilkolakiu vilkolakiais
locative (vietininkas) vilkolakyje vilkolakiuose
vocative (šauksmininkas) vilkolaki vilkolakiai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.