violončelininkas
Lithuanian
Etymology
From violončèlė (“cello, violoncello”) + -ininkas.
Pronunciation
- IPA(key): [ʋʲɪjɔ̟lɔnʲˈt͡ʃʲɛlʲɪnʲɪŋkɐs]
- Hyphenation: vio‧lon‧če‧li‧nin‧kas
Noun
violončèlininkas m (plural smui̇̃kininkai, feminine violončèlininkė) stress pattern 1
- cellist, violoncellist
- Synonym: violončeli̇̀stas
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | violončèlininkas | violončèlininkai |
| genitive (kilmininkas) | violončèlininko | violončèlininkų |
| dative (naudininkas) | violončèlininkui | violončèlininkams |
| accusative (galininkas) | violončèlininką | violončèlininkus |
| instrumental (įnagininkas) | violončèlininku | violončèlininkais |
| locative (vietininkas) | violončèlininke | violončèlininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | violončèlininke | violončèlininkai |
Related terms
Further reading
- “violončelininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “violončelininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025