vyskupas
Lithuanian
Alternative forms
- býskupas (obsolete)
Etymology
Borrowed from Polish wiskup, ultimately from Ancient Greek ἐπίσκοπος (epískopos).[1]
Pronunciation
- IPA(key): [ˈʋʲiːskʊpɐs]
- Hyphenation: vys‧ku‧pas
Noun
výskupas m (plural vyskupai̇̃) stress pattern 3a
- bishop (church official)
- katali̇̀kų, anglikõnų, stačiãtikių výskupas ― Catholic, Anglican, Orthodox bishop
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | výskupas | vyskupai̇̃ |
| genitive (kilmininkas) | výskupo | vyskupų̃ |
| dative (naudininkas) | výskupui | vyskupáms |
| accusative (galininkas) | výskupą | výskupus |
| instrumental (įnagininkas) | výskupu | vyskupai̇̃s |
| locative (vietininkas) | vyskupè | vyskupuosè |
| vocative (šauksmininkas) | výskupe | vyskupai̇̃ |
Derived terms
- vyskupáuti
- vyskupijà
- výskupiškas
- vyskupỹstė
Related terms
- arkivýskupas
- arkivyskupijà
References
Further reading
- “vyskupas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “vyskupas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
- “vyskupas” in Visuotinė lietuvių enciklopedija (Universal Lithuanian Encyclopedia)