wodscipe
Old English
Etymology
From wōd (“madness”) + -sċipe
Pronunciation
- IPA(key): /ˈwoːdˌʃi.pe/
Noun
wōdsċipe m
Declension
Strong ja-stem:
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | wōdsċipe | wōdsċipas |
| accusative | wōdsċipe | wōdsċipas |
| genitive | wōdsċipes | wōdsċipa |
| dative | wōdsċipe | wōdsċipum |