įgalėjęs

Lithuanian

Participle

įgalėjęs

  1. past active participle of įgalėti

Declension

Non-pronominal forms of įgalėjęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative įgalėjęs įgalėję įgalėjusi įgalėjusios
genitive įgalėjusio įgalėjusių įgalėjusios įgalėjusių
dative įgalėjusiam įgalėjusiems įgalėjusiai įgalėjusioms
accusative įgalėjusį įgalėjusius įgalėjusią įgalėjusias
instrumental įgalėjusiu įgalėjusiais įgalėjusia įgalėjusiomis
locative įgalėjusiame įgalėjusiuose įgalėjusioje įgalėjusiose
vocative įgalėjęs įgalėję įgalėjusi įgalėjusios
Pronominal forms of įgalėjęs
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative įgalėjusysis įgalėjusieji įgalėjusioji įgalėjusiosios
genitive įgalėjusiojo įgalėjusiųjų įgalėjusiosios įgalėjusiųjų
dative įgalėjusiajam įgalėjusiesiems įgalėjusiajai įgalėjusiosioms
accusative įgalėjusįjį įgalėjusiuosius įgalėjusiąją įgalėjusiąsias
instrumental įgalėjusiuoju įgalėjusiaisiais įgalėjusiąja įgalėjusiosiomis
locative įgalėjusiajame įgalėjusiuosiuose įgalėjusiojoje įgalėjusiosiose
vocative įgalėjusysis įgalėjusieji įgalėjusioji įgalėjusiosios
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.