įgalėsimas

Lithuanian

Participle

įgalėsimas

  1. future passive participle of įgalėti

Declension

Non-pronominal forms of įgalėsimas
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative įgalėsimas įgalėsimi įgalėsima įgalėsimos
genitive įgalėsimo įgalėsimų įgalėsimos įgalėsimų
dative įgalėsimam įgalėsimiems įgalėsimai įgalėsimoms
accusative įgalėsimą įgalėsimus įgalėsimą įgalėsimas
instrumental įgalėsimu įgalėsimais įgalėsima įgalėsimomis
locative įgalėsimame įgalėsimuose įgalėsimoje įgalėsimose
vocative įgalėsimas įgalėsimi įgalėsima įgalėsimos
Pronominal forms of įgalėsimas
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative įgalėsimasis įgalėsimieji įgalėsimoji įgalėsimosios
genitive įgalėsimojo įgalėsimųjų įgalėsimosios įgalėsimųjų
dative įgalėsimajam įgalėsimiesiems įgalėsimajai įgalėsimosioms
accusative įgalėsimajį įgalėsimuosius įgalėsimąją įgalėsimąsias
instrumental įgalėsimuoju įgalėsimaisiais įgalėsimąja įgalėsimosiomis
locative įgalėsimajame įgalėsimuosiuose įgalėsimojoje įgalėsimosiose
vocative įgalėsimasis įgalėsimieji įgalėsimoji įgalėsimosios
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.