įkalbėti

Lithuanian

Etymology

į- +‎ kalbėti

Pronunciation

  • IPA(key): [iːkɐlʲˈbʲeːtʲɪ]

Verb

įkalbė́ti (third-person present tense į̇̃kalba, third-person past tense įkalbė́jo)

  1. to persuade, to encourage, to talk someone into (doing something)
    Jį įkalbėjau nusigerti.
    I talked him into getting drunk.

Conjugation

Conjugation of įkalbėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 įkalbu įkalbi įkalba įkalbame,
įkalbam 		įkalbate,
įkalbat 		įkalba
past
būtasis kartinis
laikas
 įkalbėjau įkalbėjai įkalbėjo įkalbėjome,
įkalbėjom 		įkalbėjote,
įkalbėjot 		įkalbėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 įkalbėdavau įkalbėdavai įkalbėdavo įkalbėdavome,
įkalbėdavom 		įkalbėdavote,
įkalbėdavot 		įkalbėdavo
future
būsimasis laikas
 įkalbėsiu įkalbėsi įkalbės įkalbėsime,
įkalbėsim 		įkalbėsite,
įkalbėsit 		įkalbės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 įkalbėčiau įkalbėtum,
įkalbėtumei 		įkalbėtų įkalbėtumėme,
įkalbėtumėm,
įkalbėtume 		įkalbėtumėte,
įkalbėtumėt 		įkalbėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — įkalbėk,
įkalbėki 		teįkalba,
teįkalbie 		įkalbėkime,
įkalbėkim 		įkalbėkite,
įkalbėkit 		teįkalba,
teįkalbie
Participles of įkalbėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present įkalbąs, įkalbantis įkalbamas
past įkalbėjęs įkalbėtas
past frequentative įkalbėdavęs —
future įkalbėsiąs, įkalbėsiantis įkalbėsimas
participle of necessity — įkalbėtinas
adverbial
special pusdalyvis įkalbėdamas
half-participle
padalyviai
 present įkalbant
past įkalbėjus
past frequentative įkalbėdavus
future įkalbėsiant
manner of action būdinys įkalbėte, įkalbėtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.