kalbėti
Lithuanian
Etymology
kalba + -ėti
Pronunciation
- IPA(key): [kɐlˈbʲeːtʲɪ]
Verb
kalbė́ti (third-person present tense kal̃ba, third-person past tense kalbė́jo)
- (transitive, with accusative) to speak
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | kalbù | kalbi̇̀ | kal̃ba | kal̃bame, kal̃bam |
kal̃bate, kal̃bat |
kal̃ba | |
| past | kalbė́jau | kalbė́jai | kalbė́jo | kalbė́jome, kal̃bom |
kalbė́jote, kal̃bot |
kalbė́jo | ||
| past frequentative | kalbė́davau | kalbė́davai | kalbė́davo | kalbė́davome, kalbė́davom |
kalbė́davote, kalbė́davot |
kalbė́davo | ||
| future | kalbė́siu | kalbė́si | kalbė́s | kalbė́sime, kalbė́sim |
kalbė́site, kalbė́sit |
kalbė́s | ||
| subjunctive | kalbė́čiau | kalbė́tum | kalbė́tų | kalbė́tumėme, kalbė́tumėm, kalbė́tume |
kalbė́tumėte, kalbė́tumėt |
kalbė́tų | ||
| imperative | — | kalbė́k, kalbė́ki |
tekal̃ba | kalbė́kime, kalbė́kim |
kalbė́kite, kalbė́kit |
tekal̃ba | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Synonyms
Coordinate terms
- sakyti, chlapatėti, chalbasyti, labasytis, vaflyti, piršnovoti
Derived terms
prefixed forms of kalbėti
- apkalbėti
- atkalbėti
- dakalbėti
- iškalbėti
- įkalbėti
- nukalbėti
- pakalbėti
- parkalbėti
- pasikalbėti
- perkalbėti
- prakalbėti
- prikalbėti
- razsiskalbėti
- sukalbėti
- užkalbėti
- kalbėjimas
- kalbėtis
- kalbėtojas, kalbėtoja
Related terms
- chlopas