apkalbėti

Lithuanian

Etymology

ap- +‎ kalbėti

Pronunciation

  • IPA(key): [ɐpkɐlʲˈbʲeːtʲɪ]

Verb

apkalbė́ti (third-person present tense àpkalba, third-person past tense apkalbė́jo)

  1. to slander

Conjugation

Conjugation of apkalbėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 apkalbu apkalbi apkalba apkalbame,
apkalbam 		apkalbate,
apkalbat 		apkalba
past
būtasis kartinis
laikas
 apkalbėjau apkalbėjai apkalbėjo apkalbėjome,
apkalbėjom 		apkalbėjote,
apkalbėjot 		apkalbėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 apkalbėdavau apkalbėdavai apkalbėdavo apkalbėdavome,
apkalbėdavom 		apkalbėdavote,
apkalbėdavot 		apkalbėdavo
future
būsimasis laikas
 apkalbėsiu apkalbėsi apkalbės apkalbėsime,
apkalbėsim 		apkalbėsite,
apkalbėsit 		apkalbės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 apkalbėčiau apkalbėtum,
apkalbėtumei 		apkalbėtų apkalbėtumėme,
apkalbėtumėm,
apkalbėtume 		apkalbėtumėte,
apkalbėtumėt 		apkalbėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — apkalbėk,
apkalbėki 		teapkalba,
teapkalbie 		apkalbėkime,
apkalbėkim 		apkalbėkite,
apkalbėkit 		teapkalba,
teapkalbie
Participles of apkalbėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present apkalbąs, apkalbantis apkalbamas
past apkalbėjęs apkalbėtas
past frequentative apkalbėdavęs —
future apkalbėsiąs, apkalbėsiantis apkalbėsimas
participle of necessity — apkalbėtinas
adverbial
special pusdalyvis apkalbėdamas
half-participle
padalyviai
 present apkalbant
past apkalbėjus
past frequentative apkalbėdavus
future apkalbėsiant
manner of action būdinys apkalbėte, apkalbėtinai

Derived terms

  • apkalbus
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.