prakalbėti

Lithuanian

Etymology

From pra- +‎ kalbė́ti.

Pronunciation

  • IPA(key): [prɐ.kɐlˈbʲeː.tʲɪ]
  • Hyphenation: pra‧ka‧lbė‧ti

Verb

prakalbė́ti (third-person present tense pràkalba, third-person past tense prakalbė́jo)

  1. (intransitive) to begin to speak, to pipe up
  2. (ambitransitive) to say, to utter
    • 2023, Pranas Antalkis, Sidabražolių legenda‎[1], Naujas vardas, →ISBN:
      Trokštu tiesos! – sakau ir pats krūptelėju, nes prakalbu balsu. Mano žodžiai aidi bažnyčios skliautais.
      I long for the truth! – I say, and I flinch myself, because I have spoken aloud. My words echo through the church vaults.
  3. (intransitive) to chat, to talk (to spend some time talking)
  4. (ambitransitive or reflexive) to slip (to accidentally say something bad or offensive)
  5. (ambitransitive or reflexive) to slip (to accidentally reveal a secret)

Conjugation

Conjugation of prakalbėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 pràkalbu pràkalbi pràkalba pràkalbame,
pràkalbam 		pràkalbate,
pràkalbat 		pràkalba
past
būtasis kartinis
laikas
 prakalbė́jau prakalbė́jai prakalbė́jo prakalbė́jome,
prakalbė́jom 		prakalbė́jote,
prakalbė́jot 		prakalbė́jo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 prakalbė́davau prakalbė́davai prakalbė́davo prakalbė́davome,
prakalbė́davom 		prakalbė́davote,
prakalbė́davot 		prakalbė́davo
future
būsimasis laikas
 prakalbė́siu prakalbė́si prakalbė́s prakalbė́sime,
prakalbė́sim 		prakalbė́site,
prakalbė́sit 		prakalbė́s
subjunctive
tariamoji nuosaka
 prakalbė́čiau prakalbė́tum,
prakalbė́tumei 		prakalbė́tų prakalbė́tumėme,
prakalbė́tumėm,
prakalbė́tume 		prakalbė́tumėte,
prakalbė́tumėt 		prakalbė́tų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — prakalbė́k,
prakalbė́ki 		tepràkalba,
tepràkalbie 		prakalbė́kime,
prakalbė́kim 		prakalbė́kite,
prakalbė́kit 		tepràkalba,
tepràkalbie
Participles of prakalbėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present pràkalbąs, pràkalbantis pràkalbamas
past prakalbė́jęs prakalbė́tas
past frequentative prakalbė́davęs —
future prakalbė́siąs, prakalbė́siantis prakalbė́simas
participle of necessity — prakalbė́tinas
adverbial
special pusdalyvis prakalbė́damas
half-participle
padalyviai
 present pràkalbant
past prakalbė́jus
past frequentative prakalbė́davus
future prakalbė́siant
manner of action būdinys prakalbė́te, prakalbė́tinai

Further reading

  • “prakalbėti”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
  • “prakalbėti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
  • “prakalbėti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.