pakalbėti

Lithuanian

Etymology

pa- +‎ kalbėti

Verb

pakalbė́ti (third-person present tense pàkalba, third-person past tense pakalbė́jo)

  1. to talk
  2. to have a talk
    Pakalbėkim apie meilę.
    Let's talk about love.

Conjugation

Conjugation of pakalbėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 pakalbu pakalbi pakalba pakalbame,
pakalbam 		pakalbate,
pakalbat 		pakalba
past
būtasis kartinis
laikas
 pakalbėjau pakalbėjai pakalbėjo pakalbėjome,
pakalbėjom 		pakalbėjote,
pakalbėjot 		pakalbėjo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 pakalbėdavau pakalbėdavai pakalbėdavo pakalbėdavome,
pakalbėdavom 		pakalbėdavote,
pakalbėdavot 		pakalbėdavo
future
būsimasis laikas
 pakalbėsiu pakalbėsi pakalbės pakalbėsime,
pakalbėsim 		pakalbėsite,
pakalbėsit 		pakalbės
subjunctive
tariamoji nuosaka
 pakalbėčiau pakalbėtum,
pakalbėtumei 		pakalbėtų pakalbėtumėme,
pakalbėtumėm,
pakalbėtume 		pakalbėtumėte,
pakalbėtumėt 		pakalbėtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — pakalbėk,
pakalbėki 		tepakalba,
tepakalbie 		pakalbėkime,
pakalbėkim 		pakalbėkite,
pakalbėkit 		tepakalba,
tepakalbie
Participles of pakalbėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present pakalbąs, pakalbantis pakalbamas
past pakalbėjęs pakalbėtas
past frequentative pakalbėdavęs —
future pakalbėsiąs, pakalbėsiantis pakalbėsimas
participle of necessity — pakalbėtinas
adverbial
special pusdalyvis pakalbėdamas
half-participle
padalyviai
 present pakalbant
past pakalbėjus
past frequentative pakalbėdavus
future pakalbėsiant
manner of action būdinys pakalbėte, pakalbėtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.