šikti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Indo-European *ḱekʷ- (“to defecate”) (cf. Proto-Indo-European *ḱókʷr̥ (“faeces”)). Related to Latvian šekšet (“to soil”).

Verb

ši̇̀kti (third-person present tense ši̇̀ka, third-person past tense ši̇̀ko)

  1. (intransitive) to defecate

Conjugation

Conjugation of šikti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 šiku šiki šika šikame,
šikam 		šikate,
šikat 		šika
past
būtasis kartinis
laikas
 šikau šikai šiko šikome,
šikom 		šikote,
šikot 		šiko
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 šikdavau šikdavai šikdavo šikdavome,
šikdavom 		šikdavote,
šikdavot 		šikdavo
future
būsimasis laikas
 šiksiu šiksi šiks šiksime,
šiksim 		šiksite,
šiksit 		šiks
subjunctive
tariamoji nuosaka
 šikčiau šiktum,
šiktumei 		šiktų šiktumėme,
šiktumėm,
šiktume 		šiktumėte,
šiktumėt 		šiktų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — šik,
šiki 		tešika,
tešikie 		šikime,
šikim 		šikite,
šikit 		tešika,
tešikie
Participles of šikti
adjectival (dalyviai)
active passive
present šikąs, šikantis šikamas
past šikęs šiktas
past frequentative šikdavęs —
future šiksiąs, šiksiantis šiksimas
participle of necessity — šiktinas
adverbial
special pusdalyvis šikdamas
half-participle
padalyviai
 present šikant
past šikus
past frequentative šikdavus
future šiksiant
manner of action būdinys šikte, šiktinai

Derived terms

  • šiktinė̃ (“defecation”)

References

  • “šikti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • “šikti”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.