քաւել
Old Armenian
Verb
քաւել • (kʻawel)
- infinitive of քաւեմ (kʻawem)
Declension
| singular (uncountable) | |
|---|---|
| nominative | քաւել (kʻawel) |
| genitive | քաւելոյ (kʻaweloy) |
| dative | քաւելոյ (kʻaweloy) |
| accusative | քաւել (kʻawel) |
| ablative | քաւելոյ (kʻaweloy) |
| instrumental | քաւելով (kʻawelov) |
| locative | քաւել (kʻawel) |