பனை
Tamil
Etymology
Cognate with Kannada ಪನೆ (pane) and Malayalam പന (pana).
Pronunciation
- IPA(key): /pɐnɐɪ̯/
Audio: (file)
Noun
பனை • (paṉai)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | paṉai |
பனைகள் paṉaikaḷ |
| vocative | பனையே paṉaiyē |
பனைகளே paṉaikaḷē |
| accusative | பனையை paṉaiyai |
பனைகளை paṉaikaḷai |
| dative | பனைக்கு paṉaikku |
பனைகளுக்கு paṉaikaḷukku |
| benefactive | பனைக்காக paṉaikkāka |
பனைகளுக்காக paṉaikaḷukkāka |
| genitive 1 | பனையுடைய paṉaiyuṭaiya |
பனைகளுடைய paṉaikaḷuṭaiya |
| genitive 2 | பனையின் paṉaiyiṉ |
பனைகளின் paṉaikaḷiṉ |
| locative 1 | பனையில் paṉaiyil |
பனைகளில் paṉaikaḷil |
| locative 2 | பனையிடம் paṉaiyiṭam |
பனைகளிடம் paṉaikaḷiṭam |
| sociative 1 | பனையோடு paṉaiyōṭu |
பனைகளோடு paṉaikaḷōṭu |
| sociative 2 | பனையுடன் paṉaiyuṭaṉ |
பனைகளுடன் paṉaikaḷuṭaṉ |
| instrumental | பனையால் paṉaiyāl |
பனைகளால் paṉaikaḷāl |
| ablative | பனையிலிருந்து paṉaiyiliruntu |
பனைகளிலிருந்து paṉaikaḷiliruntu |
Derived terms
- பனங்காடி (paṉaṅkāṭi)
- பனங்காடு (paṉaṅkāṭu)
- பனங்காய்க்காடி (paṉaṅkāykkāṭi)
- பனங்கிழங்கு (paṉaṅkiḻaṅku)
- பனங்குந்து (paṉaṅkuntu)
- பனங்கொட்டை (paṉaṅkoṭṭai)
- பனங்கோந்து (paṉaṅkōntu)
- பனசம் (paṉacam)
- பனஞ்சக்கை (paṉañcakkai)
- பனஞ்சலாகை (paṉañcalākai)
- பனஞ்சாறு (paṉañcāṟu)
- பனைமரம் (paṉaimaram)
- பனையோலை (paṉaiyōlai)
Related terms
- நுகும்பு (nukumpu)
- நுங்கு (nuṅku)
- முக்காழி (mukkāḻi)
References
- University of Madras (1924–1936) “பனை”, in Tamil Lexicon, Madras [Chennai]: Diocesan Press