முனைவர்

Tamil

Etymology

From முனை (muṉai) +‎ -வர் (-var).

Pronunciation

  • IPA(key): /munaiʋaɾ/
  • Audio:(file)

Noun

முனைவர் • (muṉaivar)

  1. (obsolete, in the plural) sages, enemies
  2. Doctor of Philosophy, Ph.D.

Declension

Declension of முனைவர் (muṉaivar)
singular plural
nominative
muṉaivar
முனைவர்கள்
muṉaivarkaḷ
vocative முனைவரே
muṉaivarē
முனைவர்களே
muṉaivarkaḷē
accusative முனைவரை
muṉaivarai
முனைவர்களை
muṉaivarkaḷai
dative முனைவருக்கு
muṉaivarukku
முனைவர்களுக்கு
muṉaivarkaḷukku
benefactive முனைவருக்காக
muṉaivarukkāka
முனைவர்களுக்காக
muṉaivarkaḷukkāka
genitive 1 முனைவருடைய
muṉaivaruṭaiya
முனைவர்களுடைய
muṉaivarkaḷuṭaiya
genitive 2 முனைவரின்
muṉaivariṉ
முனைவர்களின்
muṉaivarkaḷiṉ
locative 1 முனைவரில்
muṉaivaril
முனைவர்களில்
muṉaivarkaḷil
locative 2 முனைவரிடம்
muṉaivariṭam
முனைவர்களிடம்
muṉaivarkaḷiṭam
sociative 1 முனைவரோடு
muṉaivarōṭu
முனைவர்களோடு
muṉaivarkaḷōṭu
sociative 2 முனைவருடன்
muṉaivaruṭaṉ
முனைவர்களுடன்
muṉaivarkaḷuṭaṉ
instrumental முனைவரால்
muṉaivarāl
முனைவர்களால்
muṉaivarkaḷāl
ablative முனைவரிலிருந்து
muṉaivariliruntu
முனைவர்களிலிருந்து
muṉaivarkaḷiliruntu

References