π…πŒΉπŒ½πŒΎπŒ°

Gothic

Etymology

From Proto-Germanic *winjō. Cognates include Old Dutch *winna, *wenne (in toponyms), Old Norse vin, Old High German winne.

Noun

π…πŒΉπŒ½πŒΎπŒ° β€’ (winjaf

  1. pasture

Declension

Feminine ō-stem
singular plural
nominative π…πŒΉπŒ½πŒΎπŒ°
winja
π…πŒΉπŒ½πŒΎπ‰πƒ
winjōs
vocative π…πŒΉπŒ½πŒΎπŒ°
winja
π…πŒΉπŒ½πŒΎπ‰πƒ
winjōs
accusative π…πŒΉπŒ½πŒΎπŒ°
winja
π…πŒΉπŒ½πŒΎπ‰πƒ
winjōs
genitive π…πŒΉπŒ½πŒΎπ‰πƒ
winjōs
π…πŒΉπŒ½πŒΎπ‰
winjō
dative π…πŒΉπŒ½πŒΎπŒ°πŒΉ
winjai
π…πŒΉπŒ½πŒΎπ‰πŒΌ
winjōm