Kocaköy

Turkish

Etymology

From koca +‎ köy

Proper noun

Kocaköy

  1. a town and district of Diyarbakır Province, Turkey

Declension

Declension of Kocaköy
singular plural
nominative Kocaköy Kocaköyler / Kocaköy'ler
accusative Kocaköy'ü Kocaköyleri / Kocaköy'leri
dative Kocaköy'e Kocaköylere / Kocaköy'lere
locative Kocaköy'de Kocaköylerde / Kocaköy'lerde
ablative Kocaköy'den Kocaköylerden / Kocaköy'lerden
genitive Kocaköy'ün Kocaköylerin / Kocaköy'lerin
Possessive forms of Kocaköy
singular plural
benim (my) Kocaköy'üm Kocaköylerim
Kocaköy'lerim
senin (your) Kocaköy'ün Kocaköylerin
Kocaköy'lerim
onun (his/her/its) Kocaköy'ü Kocaköyleri
Kocaköy'leri
bizim (our) Kocaköy'ümüz Kocaköylerimiz
Kocaköy'lerimiz
sizin (your) Kocaköy'ünüz Kocaköyleriniz
Kocaköy'leriniz
onların (their) Kocaköy'ü
Kocaköyleri
Kocaköy'leri
Kocaköyleri
Kocaköy'leri

Derived terms

  • Kocaköylü