annríki
Icelandic
Etymology
Pronunciation
- IPA(key): /ˈanːˌriːcɪ/
Noun
annríki n (genitive singular annríkis, no plural)
Declension
| singular | ||
|---|---|---|
| indefinite | definite | |
| nominative | annríki | annríkið |
| accusative | annríki | annríkið |
| dative | annríki | annríkinu |
| genitive | annríkis | annríkisins |
Related terms
- annríkur (“busy, bustling”)