apkabinti

Lithuanian

Etymology

From ap- +‎ kabinti.

Verb

apkabi̇̀nti (third-person present tense apkabi̇̀na, third-person past tense apkabi̇̀no)

  1. (transitive) to hug
    Mama apkabino dukterį.The mom hugs her daughter.

Conjugation

Conjugation of apkabinti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present apkabinù apkabini̇̀ apkabi̇̀na apkabi̇̀name,
apkabi̇̀nam
apkabi̇̀nate,
apkabi̇̀nat
apkabi̇̀na
past apkabinaũ apkabinai̇̃ apkabi̇̀no apkabi̇̀nome,
apkabi̇̀nom
apkabi̇̀note,
apkabi̇̀not
apkabi̇̀no
past frequentative apkabi̇̀ndavau apkabi̇̀ndavai apkabi̇̀ndavo apkabi̇̀ndavome,
apkabi̇̀ndavom
apkabi̇̀ndavote,
apkabi̇̀ndavot
apkabi̇̀ndavo
future apkabi̇̀nsiu apkabi̇̀nsi apkabi̇̀ns apkabi̇̀nsime,
apkabi̇̀nsim
apkabi̇̀nsite,
apkabi̇̀nsit
apkabi̇̀ns
subjunctive apkabi̇̀nčiau apkabi̇̀ntum,
apkabi̇̀ntumei
apkabi̇̀ntų apkabi̇̀ntumėme,
apkabi̇̀ntumėm,
apkabi̇̀ntume
apkabi̇̀ntumėte,
apkabi̇̀ntumėt
apkabi̇̀ntų
imperative apkabi̇̀nk,
apkabi̇̀nki
teapkabi̇̀na,
teapkabi̇̀nie
apkabi̇̀nkime,
apkabi̇̀nkim
apkabi̇̀nkite,
apkabi̇̀nkit
teapkabi̇̀na,
teapkabi̇̀nie
Participles of apkabinti
adjectival (dalyviai)
active passive
present apkabi̇̀nąs, apkabi̇̀nantis apkabi̇̀namas
past apkabi̇̀nęs apkabi̇̀ntas
past frequentative apkabi̇̀ndavęs
future apkabi̇̀nsiąs, apkabi̇̀nsiantis apkabi̇̀nsimas
participle of necessity apkabi̇̀ntinas
adverbial
special pusdalyvis apkabi̇̀ndamas
half-participle present apkabi̇̀nant
past apkabi̇̀nus
past frequentative apkabi̇̀ndavus
future apkabi̇̀nsiant
manner of action būdinys apkabi̇̀nte, apkabi̇̀ntinai

Derived terms

  • apkabinimas (hug)

Further reading

  • apkabinti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • apkabinti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025