apkabinti
Lithuanian
Etymology
From ap- + kabinti.
Verb
apkabi̇̀nti (third-person present tense apkabi̇̀na, third-person past tense apkabi̇̀no)
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | apkabinù | apkabini̇̀ | apkabi̇̀na | apkabi̇̀name, apkabi̇̀nam |
apkabi̇̀nate, apkabi̇̀nat |
apkabi̇̀na | |
| past | apkabinaũ | apkabinai̇̃ | apkabi̇̀no | apkabi̇̀nome, apkabi̇̀nom |
apkabi̇̀note, apkabi̇̀not |
apkabi̇̀no | ||
| past frequentative | apkabi̇̀ndavau | apkabi̇̀ndavai | apkabi̇̀ndavo | apkabi̇̀ndavome, apkabi̇̀ndavom |
apkabi̇̀ndavote, apkabi̇̀ndavot |
apkabi̇̀ndavo | ||
| future | apkabi̇̀nsiu | apkabi̇̀nsi | apkabi̇̀ns | apkabi̇̀nsime, apkabi̇̀nsim |
apkabi̇̀nsite, apkabi̇̀nsit |
apkabi̇̀ns | ||
| subjunctive | apkabi̇̀nčiau | apkabi̇̀ntum, apkabi̇̀ntumei |
apkabi̇̀ntų | apkabi̇̀ntumėme, apkabi̇̀ntumėm, apkabi̇̀ntume |
apkabi̇̀ntumėte, apkabi̇̀ntumėt |
apkabi̇̀ntų | ||
| imperative | — | apkabi̇̀nk, apkabi̇̀nki |
teapkabi̇̀na, teapkabi̇̀nie |
apkabi̇̀nkime, apkabi̇̀nkim |
apkabi̇̀nkite, apkabi̇̀nkit |
teapkabi̇̀na, teapkabi̇̀nie | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Derived terms
- apkabinimas (“hug”)
Further reading
- “apkabinti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “apkabinti”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025