asmuo

See also: ašmuo

Lithuanian

Etymology

Neologism introduced by Lithuanian linguists in the early 20th century,[1][2] of unclear formation logic. Perhaps created off a hypothetical Proto-Indo-European *h₁es-men-, from *h₁es- (to be).[3]

Pronunciation

  • IPA(key): [ɐs̪ˈmuɔ̂]

Noun

asmuõ m (plural ãsmenys) stress pattern 3

  1. person
  2. (grammar) person
  3. pudgala
  4. individual

Declension

Declension of asmuõ
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) asmuõ ãsmenys
genitive (kilmininkas) asmeñs asmenų̃
dative (naudininkas) ãsmeniui asmeni̇̀ms
accusative (galininkas) ãsmenį ãsmenis
instrumental (įnagininkas) ãsmeniu asmenimi̇̀s
locative (vietininkas) asmenyjè asmenysè
vocative (šauksmininkas) asmeniẽ ãsmenys

Hyponyms

Derived terms

References

  1. ^ Mathiassen, Terje (5 December 2011) “Some aspects of the history of Lithuanian and Latvian grammatical terminology”, in Baltistica, volume 0, number 5, →DOI, pages 169–176
  2. ^ Schmalstieg, William R. (1982) “From Donelaitis to Jablonskis”, in Klimas, Antanas, editor, Lituanus[1], volume 28, number 1, →ISSN, archived from the original on 28 July 2021
  3. ^ asmuo”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012

Further reading

  • asmuo”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • asmuo”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
  • asmuo on the Lithuanian Wikipedia.Wikipedia lt