atsiminti

Lithuanian

Etymology

at- +‎ -si- +‎ miñti (“to remember”).

Pronunciation

Verb

atsimiñti (third-person present tense atsi̇̀mena, third-person past tense atsi̇̀minė)

  1. (transitive, with accusative) to remember
    Àš atsi̇̀menu sàvo var̃dą
    I remember my name
    Ar̃ tù neatsi̇̀meni sàvo var̃do?
    Don't you remember your name?

Conjugation

Conjugation of atsiminti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 atsi̇̀menu atsi̇̀meni atsi̇̀mena atsi̇̀mename,
atsi̇̀menam 		atsi̇̀menate,
atsi̇̀menat 		atsi̇̀mena
past
būtasis kartinis
laikas
 atsi̇̀miniau atsi̇̀minei atsi̇̀minė atsi̇̀minėme,
atsi̇̀minėm 		atsi̇̀minėte,
atsi̇̀minėt 		atsi̇̀minė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 atsimiñdavau atsimiñdavai atsimiñdavo atsimiñdavome,
atsimiñdavom 		atsimiñdavote,
atsimiñdavot 		atsimiñdavo
future
būsimasis laikas
 atsimiñsiu atsimiñsi atsimiñs atsimiñsime,
atsimiñsim 		atsimiñsite,
atsimiñsit 		atsimiñs
subjunctive
tariamoji nuosaka
 atsimiñčiau atsimiñtum atsimiñtų atsimiñtumėme,
atsimiñtumėm,
atsimiñtume 		atsimiñtumėte,
atsimiñtumėt 		atsimiñtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — atsimiñk,
atsimiñki 		teatsi̇̀mena atsimiñkime,
atsimiñkim 		atsimiñkite,
atsimiñkit 		teatsi̇̀mena
Participles of atsiminti
adjectival (dalyviai)
active passive
present atsi̇̀menąs, atsi̇̀menantis atsi̇̀menamas
past atsi̇̀minęs atsimiñtas
past frequentative atsimiñdavęs —
future atsimiñsiąs, atsimiñsiantis atsimiñsimas
participle of necessity — atsimiñtinas
adverbial
special pusdalyvis atsimiñdamas
half-participle
padalyviai
 present atsi̇̀menant
past atsi̇̀minus
past frequentative atsimiñdavus
future atsimiñsiant
manner of action būdinys atsimiñte, atsimiñtinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.